Kunigas smaugikas

Pirmoji knyga iš serijos „Laukinė Lietuva“ – apie bylą, kurios aidai netyla iki šių dienų. Pirmą kartą per beveik šimtą metų spausdiname medžiagą, kuri buvo konfiskuota ir uždrausta platinti.

„Kunigas smaugikas“ – viena skandalingiausių tarpukario Lietuvos bylų. Tai istorija apie garsų prelatą Konstantiną Olšauską, jo buvusią mylimąją Stanislavą Ustijanauskienę, paslaptingai dingusį jų galimą sūnų Kostą-Ričardą ir žmogžudystę Birštone, kuri sukrėtė visą Lietuvą.

1928 m. rugsėjį Vytauto kalno krūmuose buvo rastas pasmaugtos moters kūnas. Netrukus gandai, laikraščių antraštės ir teismo koridoriuose sklindančios kalbos ėmė suktis apie vieną žmogų – įtakingą kunigą, visuomenės veikėją, „Saulės“ draugijos kūrėją, prelatą Konstantiną Olšauską.

Ar tai buvo šaltai suplanuota žmogžudystė? Ar moteris žinojo per daug? Ar iš tiesų egzistavo vaikas, kuris galėjo sugriauti kunigo reputaciją? O gal visa byla buvo politinių kovų, spaudos audros ir antibažnytinių nuotaikų sukurta istorija?

Ši knyga skaitytojui nepateikia paprasto atsakymo. Ji atveria bylą amžininkų lūpomis – taip, kaip apie ją kalbėjo tarpukario žurnalistai, liudininkai, teisininkai, dvasininkai, kaliniai ir pati visuomenė.

Du istoriniai šaltiniai po vienu viršeliu:

Knyga parengta iš dviejų istorinių šaltinių: Juozo Kazio Belecko „Kostas Olšauskas“ (Kaunas: Tempas, 1931) ir Jono Kauneckio „Prelatas Olšauskis“ (1961). Ypač svarbi pirmoji – Juozo Kazio Belecko knyga, kuri buvo konfiskuota ir faktiškai niekada neišvydo dienos šviesos. Šiame leidime jos tekstas spausdinamas pirmą kartą per beveik 100 metų. Kartu pateikiama Jono Kauneckio dokumentinė apybraiža – vėlesnis, iš laiko nuotolio parašytas pasakojimas apie bylą, kunigo charakterį, visuomenės reakciją ir to meto atmosferą.

Šiame leidime taip pat pateikiama kritinė apžvalga, atsižvelgianti į istorinę įvykių eigą, vėlesnes abejones, bandymus reabilituoti prelatą ir klausimą, kuris išlieka iki šiol: kaltas – ar vis dėlto ne?

Tai ne tik kriminalinė byla. Tai pasakojimas apie tarpukario Lietuvą, kurios dažnai nematome romantizuotose istorijose: čia spauda buvo galinga, Bažnyčia – įtakinga, teismai – stebimi minios, o kiekvienas gandas galėjo virsti nacionaline sensacija. Šioje istorijoje susiduria tikėjimas ir nuodėmė, meilė ir šantažas, kunigo reputacija ir moters likimas, uždaras teismas ir visuomenės troškimas žinoti. Tai byla, kurioje buvo teisiamas ne tik vienas žmogus – joje atsiskleidė visa epocha.

Knyga patiks tiems, kuriuos domina tarpukario Lietuva, tikros kriminalinės ir teismų istorijos, garsiausios epochos bylos, Bažnyčios ir visuomenės santykis, spaudos galia ir politinės intrigos bei dokumentinė publicistika, kuri skaitosi kaip geriausias detektyvinis romanas.

Ši byla iki šiol nėra iki galo nurimusi. Vieniems Konstantinas Olšauskas – kaltas žmogžudys, godus ir valdingas kunigas, pražudęs moterį ir galbūt savo vaiką. Kitiems – įtakingas visuomenės veikėjas, kurį sutraiškė politinės kovos, spaudos isterija ir antibažnytinės nuotaikos. Ši knyga leidžia skaitytojui pačiam įeiti į bylą: pamatyti dokumentus, išgirsti amžininkų balsus ir susidaryti savo nuomonę.

Kaltas? Nekaltas? Ar tiesa liko kažkur tarp uždarų teismo durų?

„Laukinė Lietuva“ – serija apie tikras tarpukario istorijas, kurių dažnai nerasite oficialiose, nugludintose ir romantizuotose praeities versijose: aistras, nusikaltimus, politines intrigas, spaudos karus, visuomenės skandalus ir žmones, kurių likimai tapo legendomis.

***

Juozas Kazys Beleckas (1905–1942) – tarpukario Lietuvos žurnalistas, reporteris ir publicistas, rašęs apie vieną didžiausių to meto skandalų dar tada, kai byla buvo gyva visuomenės atmintyje. Jo knyga „Kostas Olšauskas“ pasirodė 1931 m., tačiau buvo konfiskuota. Šiandien ji tampa itin vertingu autentišku šaltiniu – kandžiu, gyvu, reportažiniu, parašytu žmogaus, kuris jautė to meto spaudos pulsą.

Jonas Kauneckis (1899–1967) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius ir publicistas. Gimė Paišlynyje, Raseinių apskrityje, mirė Kaune. 1925–1927 m. redagavo žurnalą „Jaunimas“, vėliau dirbo „Lietuvos žinių“ korespondentu-reporteriu. Jo apybraiža „Prelatas Olšauskis“ pateikia kitą šios bylos perspektyvą – jau iš laiko nuotolio, bet vis dar remiantis gyva tarpukario spaudos ir politinių kovų atmintimi.